Europos Žmogaus Teisių Teismas
2012 m. kovo 22 d.
Faktai
Pareiškėjas Ahrens porą kartų intymiai bendravo su P., nors ji gyveno kartu su kitu vyru, M. P. pastojo, o kai vaikas gimė, M. pripažino vaiko tėvystę. Ahrens teisme ginčijo M. tėvystę. Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad Ahrens yra biologinis vaiko tėvas. Tačiau Ahreno tėvystė nebuvo teisiškai pripažinta siekiant apsaugoti vaiko interesus, nes tarp M. ir vaiko jau buvo susiformavę socialiniai ir šeiminiai santykiai, jie gyveno kartu nuo vaiko gimimo.
Skundas
Ahrens skundėsi, kad vidaus teismų atsisakymas leisti jam užginčyti M. tėvystę ir teisiškai nustatyti jo paties tėvystę pažeidė jo teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Teismo sprendimas
Teismas pažymėjo, kad į Ahrens teisę į šeimos gyvenimą nebuvo kėsintasi, nes jis ir P. niekada neketino kurti šeimyninių santykių ir niekada nerodė noro rūpintis vaiku. Tačiau atmetus Ahrens prašymą teisiškai nustatyti jo tėvystę vaikui buvo pažeista jo teisė į privataus gyvenimo gerbimą.
Teismas sutiko, kad nacionalinių teismų sprendimas buvo pagrįstas nacionaliniais teisės aktais ir juo buvo siekiama apsaugoti P., M. ir vaiko šeimos ryšius. Dėl būtinumo teismas nurodė, kad:
- Kadangi Europos valstybės nesutaria, ar leisti biologiniam tėvui ginčyti teisiškai pripažinto tėvo tėvystę, valstybės turi plačią diskreciją spręsti, ar leisti tai daryti, ar ne. Todėl Ahrens teisės pateikti ieškinį dėl tėvystės ribojimas pats savaime nepažeidė jo teisės į privatų gyvenimą.
- Teismas taip pat pripažino, kad procesas buvo teisingas, nes nacionaliniai teismai nustatė atitinkamas faktines aplinkybes.
- Ahrens niekada nebuvo linkęs domėtis vaiku. Priešingai, vaiko ir M. santykiai buvo apibūdinti kaip meilės kupini šeimos santykiai.
Todėl teismas nenustatė Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo.