Konstitucinis Teismas
2022 m. spalio 12 d.
Faktai
Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatą, pagal kurią Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė, taip pat nuostatą „Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio“.
Skundas
Seimo narių grupė teigė, kad toks reguliavimas (sąrašai) turėtų būti nustatytas įstatymu, o ne pavestas nustatyti Vyriausybei. Kitą nuostatą pareiškėja ginčijo grindžiant tuo, kad pagal ją darbuotojui nesuteikiama galimybės laisvai pasirinkti darbą, neįvertinama, ar darbuotojas galės dirbti kitą darbą, į kurį jis perkeliamas, taip galimai suvaržoma asmens teisė laisvai pasirinkti darbą.
Teismo sprendimas
Teismas nurodė, kad priešingai, nei teigia pareiškėja, ginčijamoje nuostatoje įstatymų leidėjas ne pavedė Vyriausybei nustatyti teisinį reguliavimą, kuris gali būti nustatytas tik įstatymu, bet sudarė prielaidas įgyvendinti minėtą Įstatyme įtvirtintą reikalavimą darbuotojams privalomai tikrintis sveikatą ir detalizuoti, kokiose darbų ir veiklos srityse dėl jose galimos didesnės užkrečiamųjų ligų išplitimo rizikos šis reikalavimas yra taikytinas, taip pat reglamentuoti šio reikalavimo įgyvendinimo tvarką, procedūrinius santykius.
Dėl teisės pasirinkti darbą Teismas pasisakė, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą, nustatė Konstitucijoje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygą, t. y. reikalavimą darbuotojui nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, taip pat šio reikalavimo nesilaikymo padarinius, taigi kartu įgyvendino Konstitucijos kylančią pareigą sudaryti teisines prielaidas užtikrinti konstitucinę teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Atsižvelgus į tai, kad, pagal ginčijamą nuostatą, tuo laiku, kai yra nušalintas nuo darbo, darbuotojas neatlieka jam pavesto darbo, taip pat į tai, kad, pagal ginčijamą nuostatą, darbuotojo nušalinimas nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio yra taikomas laikinai, t. y. iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, ir kad toks nušalinimo terminas priklauso nuo paties darbuotojo, konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad yra pažeidžiama Konstitucijos nuostata „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.