Konstitucinis Teismas
2013 m. gegužės 16 d.
Faktai
Teismas pagal dviejų Seimo narių grupių prašymus tyrė, ar Konstitucijai neprieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, pagal kurią valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba iš sporto ar atlikėjo veiklos, taip pat nuostata, pagal kurią savarankiškai dirbantys asmenys privalomai draudžiami motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, kuriuo buvo sumažinti motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai, taip pat Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinta kai kurių asmenų, įskaitant gaunančius pajamas pagal autorines sutartis arba iš sporto ar atlikėjo veiklos, pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo ir nutrūkimo laikas.
Skundas
Pareiškėjai aktualias nuostatas ginčijo remiantis lygiateisiškumo principu, teisinės valstybės principu bei valstybės pareiga rūpintis gyventojų sveikata.
Teismo sprendimas
Ekonomiškai aktyviai, galinčiai prisidėti prie socialinės apsaugos sistemos kūrimo visuomenės daliai nustatant pareigą mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas yra įgyvendinami visuomenės solidarumo, socialinės darnos bei teisingumo imperatyvai ir užtikrinama Konstitucijos laiduojama teisė į socialinę apsaugą, todėl Teismas nuostatų dėl privalomo draudimo nelaikė prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius veiksnius, įskaitant visuomenės ir valstybės išgales, gali keisti atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu teikiamos finansinės paramos santykių teisinį reguliavimą, įskaitant šios paramos dydį, Konstitucinis Teismas neprieštaravusiais Konstitucijai taip pat pripažino Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas.
Tačiau Teismas pripažino, kad Sveikatos draudimo įstatymo nuostata, nustatanti skirtingus sveikatos draudimo įsigaliojimo terminus skirtingoms asmenų grupėms, prieštarauja Konstitucijai, nes pažeidžia lygybės principą.
Teismas pabrėžė, kad valstybės pareiga užtikrinti nemokamą sveikatos priežiūrą turi būti vertinama atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Išaiškinta, kad nors valstybė yra įsipareigojusi teikti nemokamą sveikatos priežiūrą, šios teisės apimtis gali būti ribojama.