(Laikinas sulaikymas ir suėmimas – nežmoniškas elgesys)
Europos Žmogaus Teisių Teismas
2013 m. spalio 29 d.
Faktai
Pareiškėjas D. F. nuteistas už nepilnamečių išžaginimą ir prievartavimą bei nuteistas trylikos metų laisvės atėmimo bausme. Jis daugiau nei metus buvo laikomas Daugpilio kalėjime, kur tariamai patyrė kitų kalinių smurtą, nes jie žinojo, kad jis veikė kaip policijos informatorius ir buvo seksualinis nusikaltėlis. Kalėjimo administracija dažnai perkeldavo jį iš vienos kameros į kitą, todėl pareiškėjas susidūrė su daug kitų kalinių. Jis pateikė daug prašymų būti perkeltas į specialų kalėjimą, skirtą sulaikytiesiems, kurie dirbo valdžios institucijoms arba bendradarbiavo su ja. Jo prašymai buvo ne kartą atmesti, nes Kalėjimų administracija nenustatė, kad jis būtų buvęs policijos informatorius. Galiausiai jis buvo perkeltas į specialųjį kalėjimą.
Skundas
Pareiškėjas skundėsi, kad jam nepavyko išreikalauti perkėlimo į specialųjį kalėjimą, kas jam priklausė pagal įstatymą, ir dėl to Daugpilio kalėjime jis patyrė smurtą, pažeminimą, fizines bei dvasines kančias.
Teismo sprendimas
Teismas konstatavo, kad kaliniai, kaltinami seksualiniais nusikaltimais, paprastai patiria padidintą kitų kalinių smurto riziką. Tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su policija, padarė jį dar labiau pažeidžiamą. Be to, bet koks pažeidžiamų kalinių perkėlimas turėjo būti kruopščiai parengtos kovos su smurtu tarp kalinių strategijos dalis. Vyriausybė nepateikė informacijos apie tokios strategijos egzistavimą. Teismas taip pat neturėjo informacijos apie bet kokius konkrečius veiksmus, kurių ėmėsi Daugpilio kalėjimo administracija, siekdama išspręsti pareiškėjo pažeidžiamumą.
Atsižvelgdamas į pareiškėjo baimę dėl neišvengiamo netinkamo elgesio pavojaus daugiau nei metus ir į tai, kad nėra veiksmingų priemonių šiai problemai išspręsti, teismas nusprendė, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.