Europos Žmogaus Teisių Teismas
1998 m. gegužės 26 d.
Faktai
Pareiškėjas Ekbatani buvo apkaltintas valstybės pareigūno – eismo padėjėjo, atsakingo už vairuotojo pažymėjimo patikrinimą, įžeidimu. Posėdyje jį išklausęs pirmosios instancijos teismas pripažino kaltu. Jis apskundė šį nuosprendį ir prašė apeliacinės instancijos teismo surengti atvirą bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas žemesnės instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą nesurengęs posėdžio. Nuosprendyje tiesiog buvo nurodyta: „Apeliacinis teismas patvirtina miesto teismo sprendimą.“ Aukščiausiasis Teismas nesuteikė pareiškėjui leidimo pateikti apeliacinį skundą.
Skundas
Ekbatani skundėsi, kad apeliacinės instancijos teismas jo bylą išsprendė be posėdžio, pažeisdamas jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Teismo sprendimas
Teismas pabrėžė, kad teisės į teisingą bylos nagrinėjimą taikymo būdas nagrinėjant bylą apeliaciniuose teismuose priklauso nuo nagrinėjamo proceso ypatumų ir turi būti atsižvelgta į proceso visumą nacionalinėje teisinėje sistemoje bei į teismų vaidmenį apeliacinėje instancijoje. Todėl norėdamas nustatyti, ar nukrypimas nuo principo, kad turi būti viešas posėdis, kuriame kaltinamasis turi teisę dalyvauti ir pateikti nuomonę, gali būti pateisinamas, teismas turėjo išnagrinėti vidaus proceso ypatumus.
Teismas nustatė, kad Švedijoje apeliacinis teismas nagrinėja tiek fakto, tiek teisės klausimus ir visapusiškai įvertina kaltinamojo kaltę. Šios bylos aplinkybėmis šis klausimas negalėjo būti tinkamai išspręstas siekiant teisingo bylos nagrinėjimo, tiesiogiai neįvertinus įrodymų, kuriuos asmeniškai pateikė pareiškėjas, kuris tvirtino, kad jis nepadarė veikos. Todėl buvo pažeista Ekbatani teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.