Europos Žmogaus Teisių Teismas
2018 m. vasario 27 d.
Faktai
2003 m. vasarį Mockutė prisijungė prie Ojas meditacijos centro, Osho religinio judėjimo padalinio, ir pradėjo praktikuoti meditaciją. 2003 m. gegužės mėn. ji buvo priverstinai paguldyta į psichiatrijos ligoninę, kurioje laikyta 52 dienas. Per tą laiką per nacionalinę televiziją buvo parodytas dokumentinis filmas. Jame dalyvavo Mockutės gydytojas, motina ir sesuo, buvo minimas Ojas meditacijos centras, o apie pareiškėją buvo kalbama pasitelkiant pseudonimą.
Skundas
Mockutė skundėsi, kad ligoninė žurnalistams ir jos motinai atskleidė asmeninę, konfidencialią informaciją apie jos privatų gyvenimą. Ji taip pat skundėsi, kad jai buvo trukdoma praktikuoti savo religiją dėl ribojančios ligoninės aplinkos ir dėl to, kad psichiatrai įtikinėjo ją kritiškai vertinti savo religiją.
Teismo sprendimas
Teismas pakartojo, kad su pacientu susijusi asmeninė informacija priklauso privataus gyvenimo sferai. Labai svarbu ne tik gerbti paciento privatumą, bet ir išsaugoti jo pasitikėjimą medikų profesija ir apskritai sveikatos priežiūros sistema. Be tokios apsaugos asmenys, kuriems reikia medicininės pagalbos, gali būti atgrasomi nuo tokios asmeninio ir intymaus pobūdžio informacijos atskleidimo, kuri gali būti būtina tinkamam gydymui gauti, ir net nuo kreipimosi dėl tokios pagalbos.
Teismas nustatė, kad gydytojas žurnalistams atskleidė konfidencialią informaciją, kuri buvo gauta pareiškėją priverstinai hospitalizuojant ir gydant. Šia informacija, kuri apėmė pareiškėjos diagnozę ir nuorodas į jos gydymą, studijas ir seksualinį gyvenimą, buvo pasidalinta be jos sutikimo. Toks atskleidimas prilygo kišimuisi į jos teisę į privatumą. Tai taip pat pasakytina apie informacijos perdavimą jos motinai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų santykiai buvo įtempti.
Dėl religijos teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjos, kaip ligoninės pacientės, pažeidžiamumą ir pažymėjo, kad nagrinėjant tokias bylas reikia „didesnio budrumo“. Du veiksniai buvo lemiami padarant išvadą, kad buvo kišamasi į jos religijos laisvę. Pirma, ji buvo neteisėtai laikoma ligoninėje daugiau kaip 50 dienų ir didžiąją dalį laiko buvo labai griežtai prižiūrima, todėl negalėjo nei praktikuoti meditacijos, nei lankytis Ojas meditacijos centre. Antra, gydytojai bandė ją įtikinti atsisakyti savo religijos, kurią jie laikė „fiktyvia“, ir ji jautėsi priversta jiems paklusti, net ir rizikuodama gauti diagnozę, dėl kurios susidurtų su darbo ribojimais. Mockutė įrodė, kad jai buvo daromas spaudimas, kad ji pakeistų savo religinius įsitikinimus ir neleistų jiems reikštis. Taigi buvo pažeistas 9 straipsnis.