Europos Žmogaus Teisių Teismas
1997 m. liepos 1 d.
Faktai
Politikas Haider pasakė kalbą, šlovinančią Antrajame pasauliniame kare dalyvavusios „karių kartos“ vaidmenį. Jis sakė, kad visi kariai, taip pat ir Vokietijos kariuomenės kariai, kovojo už taiką ir laisvę. Ši kalba buvo pilnai pakartota žurnale ir pakomentuota pareiškėjo žurnalisto Oberschlick. Pareiškėjas nurodė, kad Haider yra ne nacis, o idiotas. Haider pareiškė ieškinį dėl šmeižto ir įžeidimo Oberschlick ir paprašė, kad žurnale būtų paskelbtas pranešimas apie bylos iškėlimą. Nacionalinis teismas leido paskelbti skelbimą ir vėliau pripažino pareiškėją kaltu dėl Haider įžeidimo. Teismas taip pat skyrė pareiškėjui baudą ir įpareigojo konfiskuoti atitinkamą žurnalo numerį.
Skundas
Pareiškėjas teigė, kad sprendimai, kuriais jis buvo pripažintas kaltu dėl įžeidimo, pažeidė jo saviraiškos laisvę.
Teismo sprendimas
Teismas nusprendė, kad straipsnio poleminį toną saugo saviraiškos laisvė, kuri savo ruožtu buvo pažeista Austrijos teismo sprendimais.
Teismas pažymėjo, kad kišimasis buvo numatytas įstatyme ir skirtas kitų asmenų reputacijai ar teisėms apsaugoti. Dėl įsikišimo būtinumo teismas nustatė, kad:
- Saviraiškos laisvė taip pat taikoma „informacijai“ ir „idėjoms“, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo.
- Priimtinos kritikos ribos yra platesnės politiko, veikiančio viešai, nei privataus asmens atžvilgiu.
- Politikas susirūpinęs savo kalba aiškiai ketino būti provokuojantis ir dėl to sukelti stiprias reakcijas.
- Savo straipsnyje pareiškėjas objektyviai suprantamai paaiškino, kodėl Haider pastabos paskatino jį apibūdinti kaip idiotą. Dėl pateikto paaiškinimo pareiškėjo straipsnis galėjo būti laikomas poleminiu, tačiau tai nebuvo asmeninis pasikėsinimas.
- Straipsnis buvo politinės diskusijos, kurią išprovokavo ši kalba, dalis ir prilygo nuomonei, kurios negalima įrodyti.
- Politiko vadinimas idiotu viešumoje gali jį įžeisti, tačiau šiuo atveju šis žodis neatrodė neproporcingas pasipiktinimui, kurį sąmoningai sukėlė Haider kalba.