Europos Žmogaus Teisių Teismas
1983 m. balandžio 25 d.
Faktai
Pareiškėjas Pakelli buvo nuteistas už narkotikų kontrabandą Vokietijoje. Pirmojoje teismo instancijoje jam atstovavo teismo paskirtas advokatas. Po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pareiškėjas buvo paleistas ir grąžintas į Turkiją. Kai jis pateikė prašymą skirti jam atstovą nagrinėjant apeliacinį skundą dėl teisės, jo prašymas buvo atmestas, nes laisvėje esantis kaltinamasis neturi teisės į atstovo paskyrimą nagrinėjant apeliacinį skundą dėl teisės ir jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas. Pareiškėjui posėdyje dėl skundo priimtinumo nebuvo atstovaujama.
Skundas
Pakelli teigė, kad teismo atsisakymas paskirti gynėją nagrinėjant apeliacinį skundą dėl teisės pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Teismo sprendimas
Teismas pažymėjo, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas garantuoja tris teises asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu:
- pačiam save ginti
- gintis naudojantis jo paties pasirinktu teisiniu atstovu
- tam tikromis sąlygomis gauti nemokamą teisinę pagalbą
Tai reiškia, kad „nusikalstama veika kaltinamas asmuo“, kuris nenori gintis asmeniškai, turi turėti galimybę pasinaudoti savo paties pasirinktu teisiniu atstovu; jeigu jis neturi pakankamai lėšų sumokėti už tokią pagalbą, pagal Konvenciją jis turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, kai to reikalauja teisingumo interesai.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad buvo sunku įrodyti, jog bylos nagrinėjimo metu Pakelli neturėjo finansinių lėšų. Tačiau nacionalinis teismas nepriėmė jo pasiūlymo pateikti nutartį, įrodančią finansinių lėšų trūkumą. Nesant faktų, kurie aiškiai rodytų, kad Pakelli galėjo sau leisti turėti advokatą, teismas padarė išvadą, kad pirmoji iš anksčiau minėtų sąlygų buvo įvykdyta.
Teismas taip pat nustatė, kad teisingumo interesai reikalavo, jog Pakelli būtų suteikta teisinė pagalba teismo posėdžiuose, nes byla buvo sudėtinga. Teismas taip pat nustatė, kad iš Pakelli buvo atimta galimybė daryti įtaką bylos nagrinėjimo rezultatams, nes jis negalėjo pateikti pastabų ir paneigti prokuroro teismo posėdyje išsakytų argumentų. Todėl teismas nusprendė, kad atsisakymas suteikti teisinę pagalbą pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.