Europos Žmogaus Teisių Teismas
2024 m. balandžio 23 d.
Faktai
Pareiškėjas Sacharuk buvo nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neteisėtą oficialaus dokumento panaudojimą, nes jis pasinaudojo kito parlamentaro kortele balsuojant.
Skundas
Pareiškėjas skundėsi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, 2018 m. patvirtinusi jo apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališka. Jis taip pat skundėsi, kad buvo pirmasis parlamentaras, kuris kada nors buvo nuteistas už tai, kad balsavo vietoj kito Seimo nario, nes iki tol tai buvo „tradicija“ (darbo praktika), todėl jis negalėjo numatyti, kad bus nuteistas, taip pažeidžiant Konvencijos 7 straipsnį (nėra bausmės be įstatymo).
Teismo sprendimas
Teismas pakartojo, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar tendencingumo nebuvimą, o jo buvimą ar nebuvimą galima patikrinti įvairiais būdais. Pagal nusistovėjusią Teismo praktiką nešališkumo buvimas 6 straipsnio 1 dalies prasme turi būti nustatomas pagal testą, kai reikia atsižvelgti į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar tendencingumą.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas antrąją bylą, iškeltą pareiškėjui, bylos iš naujo neišnagrinėjo. Dėl to jo susirūpinimas, kad teisėjas, dalyvavęs keliose susijusiose bylose, gali turėti išankstinę nuomonę dėl jo kaltės, buvo teisėtas, o jo abejonės dėl teismo nešališkumo – pagrįstos. Todėl jo prašymas pakeisti šį teisėją turėjo būti patenkintas. Atitinkamai, Teismas nusprendė, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
Lietuvos valdžios institucijoms buvo žinoma balsavimo praktika, kuria buvo pažeistas vieno balso principas. Todėl Teismas negalėjo balsavimo už kitus parlamento narius laikyti „tradicija“. Pareiškėjas veikė tyčia, suprasdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį; jis turėjo ne tik gyvenimiškos ir profesinės patirties Seime, bet ir teisinį išsilavinimą; prieš tai dirbo policijos komisaru ir advokatu. Jis neginčijo faktinių aplinkybių, susijusių su jo veiksmais – šešis kartus registravosi ir balsavo vietoj kito Seimo nario, jis tik ginčijo, ar šiais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas galėjo numatyti, kad jo veiksmai pagal tuo metu galiojusius baudžiamuosius įstatymus bus laikomi nusikalstama veika. Taigi Konvencijos 7 straipsnis nebuvo pažeistas.