Lietuvos teisė pažeidimą laiko administraciniu nusižengimu, kai jis yra mažiau pavojingas, nei nusikalstama veika. Tam tikrais neapykantos kalbos atvejais gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Nusižengimai, susiję su neapykantos kalba
Lietuvoje Administracinių nusižengimų kodeksas ir kiti įstatymai įtvirtina kelis nusižengimus, kurie gali būti taikomi neapykantos kalbos atveju. Šie nusižengimai įtvirtinti tam, kad valstybė galėtų patraukti atsakomybėn platformas, kurios suteikia galimybę sklisti neapykantos kalbai. Platformoms gali būti skiriamos baudos, o ekstremaliais atvejais – gali būti laikinai arba neribotai sustabdyta jų veikla.
pavyzdys Teismas gali neribotam laikui sustabdyti interneto portalo veiklą, jeigu šis nesiima veiksmų, kad būtų sustabdytas naujienų su neapykantos kalbos elementais prieš LGBT+ bendruomenę skleidimas.
Skaitykite daugiau apie teisę į teisingą teismą administracinių nusižengimų procese.
Sunkinančios aplinkybės
Lietuvoje Administracinių nusižengimų kodeksas įtvirtina, kad bet kuris administracinis nusižengimas, padarytas siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų ar kitų panašių bruožų, yra laikomas padarytu sunkinančiomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad teismas ar atsakingos institucijos, priimdami sprendimą, turėtų atsižvelgti į sunkinančias aplinkybes (neapykantos motyvą). Neapykantos kalba tam tikrais atvejais gali padėti nustatyti, ar nusižengimas turėtų būti laikomas neapykantos nusikaltimu ir ar egzistavo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Skaitykite daugiau apie neapykantos nusikaltimus bei skirtumus tarp neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos.
Kompensacija
Kompensacijos prašymas proceso metu
Lietuvoje nukentėjusysis gali prašyti kompensacijos bet kada, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teisme prašyti kompensacijos nukentėjusysis gali, iki teismas pradeda įrodymų tyrimą. Nukentėjusysis gali prašyti kompensacijos dėl patirtos:
- materialinės žalos
- moralinės žalos
Kompensacijos dydis
Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį dėl patirtos moralinės žalos, atsižvelgs į:
- neapykantos nusikaltimo sunkumą
- patirtus sužalojimus ir jų pasekmes
- psichologines traumas, kurias galimai patyrė nukentėjusysis, ir kitus elementus