Jaunimas turi teisę būti išklausytas ir teisę, kad būtų atsižvelgta į jų nuomonę. Tačiau jaunimo dalyvavimas sprendžiant viešuosius reikalus dažnai yra ribotas, visų pirma todėl, kad jaunesniems nei tam tikro amžiaus piliečiams neleidžiama balsuoti ar kandidatuoti rinkimuose, todėl jie negali tiesiogiai išreikšti savo nuomonės rinkimuose ar dalyvaujant diskusijose su institucijomis.
Jaunimas yra neatsiejama visuomenės dalis. Beveik visi viešieji sprendimai daro įtaką jaunimui, daugelis iš jų – ypač arba išskirtinai, pavyzdžiui, švietimo politika. Todėl itinsvarbu, kad jaunimas galėtų pareikšti savo nuomonę dėl jam aktualių viešųjų klausimų, o jaunimo teisė į pilietinį dalyvavimą ginama daugelio žmogaus teisių.
Jaunimo dalyvavimas ir žmogaus teisės
Jaunimas turi tokią pačią teisę kaip ir suaugusieji dalyvauti pilietiniame gyvenime. Visų pirma teisė būti išklausytam yra pagrindinė vaikų (t. y. visų jaunesnių nei 18 metų asmenų) teisė, įtvirtinta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje. Ji reiškia vaiko, gebančio suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais, vaiko pažiūroms skiriant deramą dėmesį, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Nepilnamečio teisei laisvai reikšti savo pažiūras nėra amžiaus apribojimų, ir ši teisė taikoma nediskriminuojant dėl rasės, tautybės, pilietybės, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, negalios, kilmės, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų.
Teisė būti išklausytam kartu su teise į nediskriminavimą ir saviraiškos laisve įpareigoja valstybes sukurti sistemą, pagal kurią jaunimas galėtų daryti įtaką jam poveikį darantiems sprendimams ir politikai.
Skaitykite daugiau apie valstybės pareigą užtikrinti teisę į pilietinį dalyvavimą ir diskriminacijos draudimą šiame Gide.
Apie šį skyrių
Šiame Gido skyriuje paaiškinama, kokiais būdais jaunas žmogus gali dalyvauti sprendžiant viešuosius reikalus ir kokias teises jis turi.