Bet kokia smurto artimoje aplinkoje apraiška gali pažeisti žmogaus teises – teisę į gyvybę, draudimą kankinti, žiauriai ir žeminančiai elgtis, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir kita.
Yra kelios žmogaus teisės, kurios gali būti pažeistos dėl smurto artimoje aplinkoje.
Teisė į gyvybę
Visi turi teisę į gyvybę ir valstybė turi pareigą ją saugoti. Kai valstybės institucijos žino ar turėtų žinoti, kad asmens gyvybė yra realiame pavojoje, jos turėtų imtis visų reikalingų ir pagrįstų veiksmų siekiant išvengti rizikos. Tai apima reagavimą į įvykius bei struktūrinę pagalbą. Valstybė taip pat turi pareigą ištirti visus nenatūralios mirties atvejus ir imtis atitinkamų priemonių. Jei asmens gyvybė buvo pavojoje dėl smurto artimoje aplinkoje bet atsakingos institucijos (pvz., policija ir teismai) nesiėmė tinkamų veiksmų, tai gali reikšti teisės į gyvybę pažeidimą.
Draudimas kankinti, žiauriai ir žeminančiai elgtis
Su visais asmenimis turi būti elgiamasi humaniškai ir oriai. Tai reiškia, kad valstybė turi imtis aktyvių veiksmų nedelsiant bei taikyti struktūrines apsaugos priemones siekiant išvengti kankinimo, žiauraus ir žeminančio elgesio. Taip pat ištirti atvejus, kai asmuo galimai patyrė tokį elgesį. Tiek aktyvių veiksmų nesiėmimas, tiek galimų atvejų neištyrimas gali pažeisti žmogaus teises. Smurto artimoje aplinkoje atvejai, susiję su netinkamu fiziniu elgesiu aukos atžvilgiu, seksualine prievarta, pagrobimu, persekiojimu, grasinimais gali būti laikomi žiauriais ir žeminančiais.
Būtina pabrėžti, kad elgesys gali būti laikomas žiauriu ar žeminančiu tik tada, kai elgesys pasiekia tam tikrą minimalų žiaurumo lygį. Vertinant ar toks lygis buvo pasiektas turėtų būti atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip situacijos trukmė, fiziniai ir psichologiniai padariniai, aukos amžius, lytis, sveikatos būklė. Dažniausiai šie kriterijai vertinami kartu.
Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą
Visų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą turi būti gerbiama. Valstybė turi pozityvią pareigą imtis reikalingų veiksmų, kad apsaugotų asmenų galimybę mėgautis privačiu ir šeimos gyvenimu. Smurto artimoje aplinkoje apraiškos trukdo asmens galimybėms vystyti santykius su šeimos nariais ir sukelia nuolatinį stresą bei jaudulį. Jeigu atsakingos valstybės institucijos nesiima veiksmų, tai gali pažeisti teisę į privataus iš šeimos gyvenimo gerbimą.
Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą
Smurto artimoje aplinkoje situacijos gali lemti baudžiamojo proceso pradžią. Pavyzdžiui, kai smurtautojas traukiamas atsakomybėn dėl savo veiksmų. Jeigu smurto artimoje aplinkoje aukai suteikiamas nukentėjusio statusas baudžiamajame procese, auka įgauna teises, susijusias su teisingu bylos nagrinėjimu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, auka turi teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Jeigu valstybė neužtikrina tinkamo bylos nagrinėjimo, tai gali pažeisti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Taip pat smurto artimoje aplinkoje atvejai gali lemti civilinių ginčų iniciavimą. Smurto artimoje aplinkoje aukų teisės turi būti užtikrintos ir civiliniame procese.
Jeigu susidaro situacijos, susijusios su apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu, aukos gali turėti dalyvauti administracinių nusižengimų teisenoje, kur taip pat turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Diskriminacijos draudimas
Smurtas artimoje aplinkoje daugiausia paveikia moteris, todėl laikoma, kad tai diskriminacijos prieš moteris forma. Smurtas prieš moteris – tai bet koks smurtas dėl lyties, kurio (tikėtina) pasekmė yra fizinė, seksualinė, psichologinė žala, nepaisant to ar tai įvyksta viešame ar privačiame gyvenime. Smurtas artimoje aplinkoje itin suvaržo galimybes moterims naudotis savo teisėmis ir laisvėmis lygiomis sąlygomis su vyrais. Smurtas prieš moteris yra visuomenės kontrolės forma, nukreipta prieš moteris.
Valstybės nereagavimas į smurto artimoje aplinkoje situacijas, įskaitant teisinės sistemos trūkumus dėl smurto artimoje aplinkoje ir nesugebėjimą tinkamai panaudoti teisinius įrankius reaguojant į nusikaltimus, taikant prevencines priemones, aukų apsaugą, kompensacijos dėl nusikaltimų neužtikrinimą, gali pažeisti diskriminacijos draudimą kartu su kitomis teisėmis – teise į gyvybe, draudimu kankinti, žiauriai ir žeminančiai elgtis, teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.