Kiekvienas vaikas turi teisę skiepytis po gimimo ir iki pilnametystės pagal nacionaliniu lygmeniu patvirtintą skiepų kalendorių. Vaiko tėvai (globėjai) sprendžia, kaip pasinaudoti šia teise, t. y. ar jų vaikas turi būti paskiepytas.
Vaikų skiepijimas
Remiantis Vaiko teisių konvencija, vaikai turi teisę į aukščiausią įmanomą sveikatos lygį, kuris taip pat apima prevencines sveikatos priežiūros priemones, tokias kaip skiepijimas.
Vaikų skiepijimas (vakcinacija) ypač svarbi. Naujagimiai patenka į aplinką, pilną virusų ir bakterijų, prie kurios jie nėra prisitaikę. Vaikų imuninė sistema apskritai yra labiau pažeidžiama nei suaugusiųjų.
Lietuvoje naujagimis pirmą kartą gali būti paskiepytas pirmąją savo gyvenimo dieną. Vakcinuojama pagal skiepų kalendorių. Vaikų skiepijimas Lietuvoje yra valstybės apmokamas.
Vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės, stabligės, tymų ir kitų sunkių ligų, kaip nurodyta Vaikų profilaktinių skiepų kalendoriuje.
Atsisakymas skiepytis
Vienas iš vaiko tėvų ar globėjas turi teisę atsisakyti skiepyti savo vaiką.
Tačiau daugelyje valstybių vaikų neskiepijimas gali sukelti tam tikrų apribojimų, pavyzdžiui, atsisakymą priimti vaiką į darželį. Asmeniniai interesai turėtų būti suderinti su visuomenės interesais, tokiais kaip visuomenės sveikata ir infekcinių ligų plitimo prevencija.
Byloje dėl vaikų skiepijimo Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė taip:
„valstybės turi pareigą priimant sprendimus dėl vaiko sveikatos ir vystymosi pirmiausia žiūrėti į geriausius konkretaus vaiko ir vaikų, kaip grupės, interesus
Yra įpareigotos visų sprendimų, turinčių įtakos jų sveikatai ir vystymuisi, pagrindą teikti vaiko, taip pat vaikų, kaip grupės, interesams.“
Todėl priimant sprendimus dėl vaiko skiepijimo turėtų būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.