Visi turi teisę į sveikatą. Tai reiškia, kad valstybė turi užtikrinti kokybišką medicinos pagalbą ir ginti pacientų teises.
Visi turi teisę į sveikatą, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip teisė būti sveikam. Valstybė negali garantuoti, kad visi jos gyventojai bus visiškai sveiki. Todėl teisingiau teisę į sveikatą apibūdinti kaip teisę į aukščiausią įmanomą fizinės ir psichinės sveikatos lygį. Tai reiškia, kad valstybė turi užtikrinti kokybišką medicinos pagalbą ir ginti pacientų teises.
Pasaulio sveikatos organizacijos Konstitucijos preambulėje rašoma:
„Naudotis aukščiausiu įmanomu sveikatos lygiu yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių, neatsižvelgiant į rasę, religiją, politinius įsitikinimus, ekonominę ar socialinę padėtį“.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nurodyta:
„Naudotis aukščiausiu įmanomu sveikatos lygiu yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių, neatsižvelgiant į rasę, religiją, politinius įsitikinimus, ekonominę ar socialinę padėtį.“
Teisė į sveikatą apima šias antrines teises:
- teisę kontroliuoti savo sveikatą ir kūną, įskaitant kūno autonomiją
- teisę gauti informaciją apie savo sveikatą
- teisę pasirinkti gydytoją, sveikatos priežiūros įstaigą, diagnostikos ir gydymo metodus
- teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas
- teisę į būtiniausius vaistus
- teisę pasirinkti, priimti ir atsisakyti gydymo
- teisę skųstis dėl galimų teisės į sveikatą pažeidimų
- teisę į kompensaciją, jei buvo pažeista teisė į sveikatą
Apie šį skyrių
Šis Gido skyrius paaiškina kas yra teisė į sveikatą, kaip ji gali būti taikoma konkrečioms visuomenės grupėms ir kaip jos gali naudotis šia teise, kokios yra valstybės pareigos.