Kiekvienas teismas privalo pagrįsti savo sprendimus. Teismas turi paaiškinti, kodėl, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais teisės aktais remdamasis jis priėmė tokį sprendimą.
Šis reikalavimas taikomas tiek galutiniam teismo sprendimui, tiek įvairiems sprendimams teismo proceso metu. Tokiu būdu garantuojama, kad teismo sprendimas nebuvo priimtas vienašališkai ir kad sprendimo priėmimo procese šalys buvo išklausytos ir išgirstos.
Teismo motyvų apimtis ir išsamumas priklauso nuo šių dalykų:
- sprendimo rūšies;
- sprendimo svarbos bylos nagrinėjimo procese;
- klausimų, kurie aptariami tame sprendime, pobūdžio.
pavyzdys Teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo kaltu turi būti išsamiai pagrįstas visais administracinio nusižengimo aspektais; tačiau sprendimas dėl procedūrinio termino pratęsimo nebūtinai turi būti toks išsamus.
Pakankama motyvacija
Sprendime turi būti pateikiama pakankamai motyvų, t. y. sprendimas turi būti pagrįstas, nors teismas ir nesutinka su jūsų pozicija. Kita vertus, pareiga nurodyti motyvus nereiškia, kad kiekvieną argumentą, kurį pateikėte savo pareiškime ar paaiškinime, teismas turi išsamiai aptarinėti ar net paminėti savo sprendime. Tačiau jeigu jūsų pateiktas argumentas gali turėti lemiamos įtakos bylos baigčiai, teismas turi tai apsvarstyti savo sprendime.
Taikymo sritis
Pareiga priimti pagrįstą sprendimą netaikoma kiekvienam teismo priimamam sprendimui. Tačiau ši pareiga taikoma visiems nuosprendžiams ir sprendimams, kurie turi reikšmės jūsų teisėms. Kai teismas priima nesudėtingą sprendimą, pagrįstą konkrečia teisės norma, teisėjas neprivalo pateikti išsamių motyvų.
pavyzdys Teismo sprendimas turi būti pakankamai motyvuotas. Tačiau sprendimas nepriimti dokumentų, nes praleidote galutinį terminą jiems pateikti, nereikalauja išsamesnio pagrindimo.