Yra situacijų, kai darbdavys ar privati švietimo įstaiga gali reikalauti įdarbinti ar mokyti tam tikros religijos ar tikėjimo asmenis.
Gali būti situacijų, kai konkretus darbo pobūdis reikalauja, kad asmuo išpažintų tam tikrą religiją. Tokiu atveju darbdavys gali pasirinkti konkretų asmenį. Tai taip pat taikoma privačioms mokymo įstaigoms, kuriose religiniai įsitikinimai yra neatskiriama švietimo dalis, leidžianti pasirinkti studentus, priklausančius tam tikėjimui.
Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis pasirinkimas įdarbinti ar priimti tam tikro tikėjimo asmenį į darbą ar švietimo įstaigą nelaikomas diskriminuojantis.
Pakankamos priežastys
Norėdami taikyti šią išimtį, darbdavys ar privati mokymo įstaiga privalo parodyti, kad asmuo turi sutikti su organizacijos etosu ar pagrindinėmis vertybėmis, kad galėtų atlikti darbą arba įgyti išsilavinimą konkrečioje įstaigoje. Tai reiškia, kad jie turi įrodyti, kad reikalavimas yra taikomas siekiant laikytis religijos arba įsitikinimų doktrinų ar principų arba siekiama išvengti daugelio žmonių, kurie laikosi tos religijos ar įsitikinimų, prieštaravimo. Toks vertinimas turi būti objektyvus. Nepakanka nurodyti, kad bendrovės ar organizacijos darbuotojai tiesiog nemėgsta kitų religijų ar skirtingų įsitikinimų.
Tam tikros religijos ar skirtingų įsitikinimų pasirinkimo priežastis turi būti susijusi su konkrečia pozicija.
pavyzdys Katalikų bažnyčia gali reikalauti, kad kunigu taptu vyras, kuris nėra susituokęs. Tačiau tas pats motyvavimas nepateisintų samdyti tik vyrų valytojo pareigoms.
Skaitykite daugiau apie diskriminaciją darbo ar švietimo srityje, taip pat apie diskriminaciją religijos pagrindu.