Tiesioginiais nukentėjusiaisiais laikomi tie asmenys, kurie turi bruožų, prieš kuriuos buvo nukreipta kaltininko neapykanta ir dėl kurių kaltininkas buvo motyvuotas įvykdyti nusikalstamą veiką.
Kai kaltininkas pasirenka asmenį dėl jo turimų savybių ir įvykdo nusikalstamą veiką, toks asmuo laikomas tiesioginiu nukentėjusiuoju. Tai dažniausiai pasitaikanti neapykantos nusikaltimų situacija. Priešingas atvejis vadinamas suvokimo klaida – t. y. tokiu atveju nukentėjusysis neturi bruožų, prieš kuriuos kaltininkas ketino nukreipti savo neapykantą ir veiką.
pavyzdys Kaltininkas, kuris socialiniuose tinkluose ne kartą skelbė homofobinius įrašus, padega tos pačios lyties poros namų duris.
Nors tokiose situacijose įprastai nukentėjusių asmenų nebūna daug, tačiau būtina turėti omenyje, kad įprastai neapykantos nusikaltimų taikiniai pasirenkami ne dėl konkretaus asmens, o dėl to, ką nukentėjusieji reprezentuoja. Neapykantos nusikaltimai įvykdomi kaip būdas skleisti žinutę ne tik nukentėjusiesiems, tačiau ir platesnei bendruomenei, kuriai priklauso nukentėjusieji.
pavyzdys Asmuo buvo sumuštas, kai išėjo iš pamaldų vietinėje bažnyčioje. Per išpuolį kaltininkas rėkė neigiamus posakius, nukreiptus prieš katalikų bendruomenę. Šioje situacijoje kaltininkas nepasirinko konkretaus asmens. Kaltininkas pasirinko atsitiktinį katalikų bendruomenės narį.