Diskriminacija reiškia, kad su jumis elgiamasi kitaip nei su kitu asmeniu, atsidūriu analogiškoje situacijoje vien dėl to, kas esate, be objektyvaus ir pagrįsto pagrindimo.
Diskriminacija yra draudžiama. Galite būti diskriminuojami dėl įvairių priežasčių. Kai kurios iš labiausiai paplitusių diskriminacijos priežasčių dėl pilietinio dalyvavimo yra lytis, tautybė, etninė priklausomybė ar rasė, negalia ir kalinio statusas. Valstybei nepašalinus arba skatinant diskriminaciją dėl pilietinio dalyvavimo, valstybė gali būti patraukta atsakomybėn už diskriminacijos draudimo pažeidimą kartu su bet kuria kita žmogaus teise arba tik dėl paties diskriminacijos draudimo pažeidimo.
Daugiau apie diskriminacijos draudimą skaitykite šiame gide.
Moterys, dalyvaudamos rinkimuose, yra nepalankesnėje padėtyje nei vyrai. Nors sąraše yra moterų kandidatų, išrinktų atstovių skaičius dažnai atsilieka nuo vyrų. Siekiant tai ištaisyti, skatinama taikyti rinkimų lyčių kvotas ir kitas specialiąsias priemones. Pagal Lietuvos įstatymus tokių kvotų nėra nei vietos, nei parlamento rinkimuose. Tačiau Konstitucija, Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas garantuoja lygybę, įskaitant lyčių lygybę, prieš įstatymą. Šios nediskriminavimo garantijos taip pat reiškia pilietinį dalyvavimą, užtikrinant, kad moterys turėtų lygias galimybes dalyvauti pilietiniuose procesuose.
Pilietinis mažumų dalyvavimas dėl tautinių, etninių ar rasinių priežasčių gali būti nepalankus keliais lygmenimis. Visų pirma pilietybė yra daugelio politinių teisių, tokių kaip dalyvavimas rinkimuose ir referendumuose, įgyvendinimo sąlyga, nors tai yra pateisinamas apribojimas.
Lietuvoje nėra teisinių ar praktinių apribojimų, draudžiančių nepiliečių, ES piliečių ar trečiųjų šalių piliečiams priklausyti profesinėms sąjungoms, profesinėms asociacijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ar kitoms nevyriausybinėms organizacijoms. Be to, visos mažumos turi valstybės remiamą teisę išlaikyti ir plėtoti savo kalbą bei kultūrinę ir etninę tapatybę, taip pat ir pilietinėje erdvėje. Valstybė turi pareigą formuoti dialogą ir bendradarbiauti su visais gyventojais, nepaisant jų tapatybės.
Lietuvoje nustatytas neveiksnumas gali būti pagrindas atimti iš asmens teisę balsuoti ar eiti pareigas. Be to, visiškas balsavimo teisės atėmimas dėl negalios, be individualaus vertinimo, yra teisės balsuoti pažeidimas.
Fizinė negalia negali būti teisėtas pagrindas apriboti teisę balsuoti. Tačiau tai gali apsunkinti balsavimo apylinkių prieinamumą ir teisę balsuoti slaptu balsavimu. Visuose rinkimų ciklo etapuose turėtų būti užtikrintas prieinamumas ir tinkamų sąlygų sudarymas asmenims su negalia, kad asmuo galėtų pasinaudoti savo teise balsuoti privačiai arba per pasirinktą pagalbininką.
Remiantis žmogaus teisėmis, kalinių teisė balsuoti gali būti apribota esant tam tikroms aplinkybėms. Todėl iš kalinių negali būti automatiškai atimta teisė balsuoti vien dėl jų statuso. Kad būtų apribota jų teisė balsuoti, toks draudimas turi turėti teisėtą tikslą, pavyzdžiui, užkirsti kelią nusikaltimams sankcionuojant kalinių elgesį ir didinant pilietinę atsakomybę bei teisinės valstybės principus, ir būti proporcingas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija neriboja kalinių balsavimo teisės. Jeigu asmuo atlieka bausmę laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose arba yra suimtas, jis turi teisę balsuoti rinkimuose.