Nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis turi teisę kreiptis į teisėsaugą su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą dėl prekybos žmonėmis.
Kreipimasis
Nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis turi teisę pateikti policijai prašymą pradėti baudžiamąjį procesą. Prašymą galite pateikti internetu arba kitu būdu, kuriuos rasite ePolicijos interneto svetainėje. Policijos pareigūnai privalo perduoti prašymą kompetentingam policijos padaliniui.
pastaba Taip pat galite tiesiogiai kreiptis į prokurorą, kuris yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo koordinavimą.
svarbu Jei manote, kad jūsų ar kažkieno kito gyvybė, sveikata ar turtas yra pavojuje, turėtume skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Gavęs prašymą, tyrimą atliekantis pareigūnas privalo išnagrinėti informaciją, rodančią, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, ir kuo skubiau nuspręsti dėl baudžiamojo proceso pradžios.
Tyrimą atliekantis pareigūnas vėliau turi pareigą atlikti tyrimo veiksmus, siekdamas išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, kas ją padarė ir ar už tokią veiką gali būti patraukiama baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnas taip pat turėtų nustatyti asmens tapatybę ir surinkti įrodymus, reikalingus tokio asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.
Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą
Policijos pareigūnui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą (nutarimas priimamas raštu, o policijos pareigūnas apie tai informuoja pareiškėją), nukentėjusysis turi teisę apskųsti sprendimą per 7 dienas nuo jo gavimo. Nutarimas gali būti skundžiamas prokurorui, o jeigu sprendimą priėmė prokuroras, – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ir gali pilnai ar iš dalies nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.
Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, kuriuo skundas atmetamas arba tenkinamas, gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Skaitykite daugiau kaip pasiskųsti ikiteisminio tyrimo stadijoje.
Kokie gali būti žmogaus teisių pažeidimai?
Teisė į gyvybę glaudžiai susijusi su teisinių veiksmų pradžia prekybos žmonėmis bylose. Kai žmogus susiduria su prekyba žmonėmis, jo teisei į gyvybę kyla pavojus dėl galimų žalingų ir pavojingų situacijų. Nukentėjęs turi teisę siekti teisingumo ir reikalauti, kad jo byla būtų ištirta. Baudžiamosios bylos iškėlimas prieš prekeivius žmonėmis yra ne tik teisinis procesas, bet ir būdas apsaugoti aukos teisę į gyvybę. Imdamiesi veiksmų ir pranešdami apie nusikaltimą nukentėjusieji padeda užkirsti kelią tolesnei žalai ir apsaugoti save bei kitus nuo išnaudojimo.
Pats prekybos žmonėmis veiksmas yra draudžiamas kaip vergovės ir priverstinio darbo forma. Jei valstybė nesukuria tinkamų įstatymų ir sistemos, kad užkirstų kelią prekybai žmonėmis, o policija nepakankamai padeda nukentėjusiems, tai laikoma vergovės ir priverstinio darbo draudimo pažeidimu.
Nukentėję nuo prekybos žmonėmis taip pat turi teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kai pradedamas baudžiamasis procesas. Nors baudžiamasis procesas yra kelias į atskaitomybę, pats dalyvavimas procese gali pareikalauti iš naujo patirti traumuojančius išgyvenimus. Todėl siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą būtinas į nukentėjusį orientuotas požiūris, kuriame balansuojama tiek kaltinamojo teisė į tinkamą procesą, tiek nukentėjusiojo gerovei.
Žmogus tapęs nukentėjusiu nuo prekybos žmonėmis patiria eilę savo žmogaus teisių pažeidimų, kas reikalauja prieigos prie veiksmingos teisinės gynybos. Nukentėję turi teisę siekti teisingumo ir kad jų byla būtų išsamiai ištirta. Policija, kaip teisėsaugos institucija, atsako už apsaugos priemonių taikymą nukentėjusiems ir prekybos žmonėmis nusikaltimų tyrimą. Policijai nepradėjus ikiteisminio tyrimo ar neištyrus prekybos žmonėmis nusikaltimo, tai gali būti laikoma nukentėjusiojo teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę pažeidimu.