Teismui nustačius, kad peržengėte leistinas kritikos ribas ir apšmeižėte kitą asmenį, jums taikomos sankcijos turi būti proporcingos. Pernelyg griežtos sankcijos pažeis jūsų saviraiškos laisvę, nors jūsų pareiškimai ir turi šmeižto požymių.
pavyzdys Kompensacijos už šmeižtą dydis neturėtų būti toks didelis, kad priverstų žiniasklaidos priemonę bankrutuoti ar užkirstų kelią tam tikram žurnalistui vėl rengti reportažus apie viešąjį interesą atitinkančias problemas.
Civilinių teisių gynimo priemonės: kompensacija, atsiprašymas, paneigimas
Šmeižto bylose dažniausiai taikomos civilinių teisių gynimo priemonės. Tai gali būti piniginė kompensacija, įpareigojimas paneigti šmeižtą arba atsiprašymas. Parinkdami atsakomybės rūšį ar kompensacijos dydį, teismai turi atsižvelgti ir tinkamai suderinti asmens reputacijai padarytos žalos mastą ir kito asmens saviraiškos laisvės svarbą.
pavyzdys Jeigu galutinės instancijos teismas priteisia kompensaciją, kuri yra keturis kartus didesnė negu anksčiau teismų priteista kompensacija už žalą šmeižto bylose, tokia sankcija bus neproporcinga, nebent būtų nurodytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios tokį kompensacijos dydį.
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamoji atsakomybė šmeižto bylose yra išimtinė, todėl turi būti taikoma labai atsargiai. Baudžiamosios sankcijos yra griežčiausia atsakomybės rūšis, todėl jos paprastai skiriamos už sunkiausius pažeidimus, pavyzdžiui, už neapykantą ar prievartą kurstančius pareiškimus.
Baudžiamosios sankcijos turi būti skiriamos tik išimtiniais atvejais, nes tai gali trukdyti žiniasklaidai ateityje atlikti savo vaidmenį.
Lietuvos baudžiamoji teisė nustato baudžiamąsias sankcijas tik už šmeižtą. Šmeižtas – tai melagingo pobūdžio tyčiniai teiginiai, kurie neatitinka realybės ir yra pareikšti viešai arba paskelbti spaudoje ar žiniasklaidos priemonėje. Tačiau net ir šiais atvejais baudžiamosios sankcijos yra išimtinės. Valdžios institucijos privalo įrodyti, kad baudžiamąsias sankcijas skirti būtina.