Psichikos (psichologinė) sveikata yra viena iš sveikatos sričių. Tai yra esminis asmens gerovės komponentas.
Pasaulio sveikatos organizacija psichikos sveikatą apibrėžia kaip:
„psichinės gerovės būseną, kuri leidžia žmonėms susidoroti su gyvenimo įtampomis, išpildyti savo gebėjimus, gerai mokytis ir dirbti bei prisidėti prie savo bendruomenės“.
Psichikos sveikata yra daugiau nei psichikos sutrikimų ir negalios nebuvimas. Rūpinimasis savo psichine ir psichologine sveikata yra ne mažiau svarbus nei rūpinimasis fizine sveikata, nes ji yra labai svarbi žmogaus asmeniniam tobulėjimui ir gebėjimui kurti santykius bei dalyvauti įvairiuose visuomenės procesuose.
Psichologinei būsenai įtakos turi socialiniai, ekonominiai, politiniai ir kultūriniai veiksniai, tokie kaip:
- šeiminiai santykiai
- socialinės ir emocinės patirtys
- pajamos
- prieiga prie išsilavinimo ir jo kokybė
- darbo sąlygos
- alkoholio ar draudžiamų medžiagų vartojimas ir pan.
Be to, asmens amžius, lytis ar etninė priklausomybė gali turėti įtakos jo psichinei gerovei (pvz., dėl diskriminacijos arba dėl to, kad asmuo nesijaučia bendruomenės dalimi).
Psichinė sveikata taip pat dažnai yra susijusi su fizine liga – tokios rimtos sveikatos būklės kaip vėžys, ŽIV/AIDS, hepatitas ir kitos gali paveikti asmens gebėjimą susidoroti su emocijomis ir netgi padidinti depresijos tikimybę.