Paliatyvioji pagalba – tai tarpdisciplininė, holistinė pacientų, sergančių nepagydoma liga, priežiūra, orientuota į skausmo ir kitų simptomų kontrolę. Hospisinė priežiūra yra skirta nepagydomai sergančių pacientų kančių, skausmo ir simptomų palengvinimui paskutiniais gyvenimo etapais. Tiek paliatyviosios, tiek hospisinės pagalbos tikslas – išlaikyti kuo geresnę paciento gyvenimo kokybę.
Kas yra paliatyvioji priežiūra?
Paliatyvioji pagalba – tai tarpdisciplininė, holistinė pacientų, sergančių nepagydomomis ligomis, priežiūra. Juo siekiama užkirsti kelią ligos sukeliamoms kančioms arba jas palengvinti.
Paliatyvioji pagalba apima:
- skausmo bei kitų simptomų gydymą ir malšinimą
- psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą
- paramą gedinčio paciento šeimai laikotarpiu po artimojo netekties
Paliatyviosios pagalbos tikslas – išlaikyti geriausią įmanomą paciento gyvenimo kokybę ir paramą jo šeimai viso likusio paciento gyvenimo metu.
Teisė gauti paliatyviąją pagalbą
Paliatyvioji pagalba gali būti teikiama pacientams, sergantiems tokiomis nepagydomomis ligomis kaip, pavyzdžiui, ŽIV infekcija arba vėžys.
pastaba Asmenys, kuriems paliatyvioji pagalba teikiama įstaigoje arba namuose, ši pagalba teikiama nemokamai.
Paliatyvioji pagalba
Lietuvoje, paliatyvioji pagalba gali būti teikiama:
- asmens sveikatos priežiūros įstaigoje
- ambulatoriškai, apsilankymų namuose metu, prižiūrint gydytojui
Paliatyviąją pagalbą namie teikia specialistų komanda, į kurios sudėti įeina gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, medicinos psichologas. Psichosocialinė reabilitacija taip pat teikiama bendrame namų ūkyje gyvenantiems asmenims, artimiesiems ir kitiems su paciento priežiūra susijusiems asmenims.
Kas yra hospisinė priežiūra?
Hospisinė priežiūra orientuota į nepagydomai sergančio paciento kančios, skausmo ir simptomų malšinimą bei rūpinasi paciento emociniais ir dvasiniais poreikiais paskutiniais gyvenimo etapais. Lietuvoje ji gali būti teikiama asmenims, kurių gyvenimo trukmė nesiekia šešių mėnesių.
Hospisinė priežiūra gali būti suprantama kaip paskutinė paliatyviosios pagalbos fazė, kai ypač svarbu užtikrinti prieigą, kuri atitiktų kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybės standartus.
Dauguma pacientų prižiūrimi savo namuose, nors hospisinė priežiūra gali būti teikiama asmens sveikatos pirežiūros įstaigose ar hospiso paslaugas teikiančiose įstaigose.
Iki šiol hospiso priežiūra Lietuvoje dažniausiai vykdoma savanoriškais pagrindais.