Mūsų sveikatai didelę įtaką daro supanti aplinka: oras, vanduo ir klimatas. Todėl mūsų teisė į sveikatą taip pat neatsiejamai susijusi su mūsų teise į sveiką aplinką.
Daugumoje tarptautinių konvencijų teisė į sveiką aplinką nėra aiškiai išskirta. Paprastai tai „išvedama“ iš asmens teisės į sveikatą arba teisės į privatų gyvenimą. Tačiau tai nereiškia, kad tai nėra atskira teisė tam tikrų valstybių nacionalinėje teisėje.
Teisė į sveiką aplinką apima:
- pakankamą saugaus ir geriamo vandens tiekimą;
- prieiga prie pagrindinių sanitarinių sąlygų;
- kenksmingų medžiagų (pvz., radiacijos ar kenksmingų cheminių medžiagų) poveikio prevenciją;
- triukšmo taršos prevenciją
- aplinkos sąlygas, kurios neigiamai veikia sveikatą ir t. t.
2022 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje teisė į švarią, sveiką ir tvarią aplinką buvo pripažinta žmogaus teise.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nurodyta:
„Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.“
Lietuvoje aplinkos apsauga ir aplinkos kokybė reglamentuojama daugybėje teisės aktų, keletas svarbiausių: Aplinkos apsaugos įstatymas, Aplinkos monitoringo įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.