Sunkiausiais atvejais, neapykantos nusikaltimai bus laikomi nusikalstamomis veikomis. Kai asmeniui yra pareiškiami kaltinimai baudžiamajame procese, jis vadinamas „kaltinamuoju“, šie kaltinimai nagrinėjami baudžiamojo proceso metu.
Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma dėl tokių nusikalstamų veikų kaip kūno sužalojimai, nužudymas, grasinimai nužudyti ar sužaloti, išžaginimas, išprievartavimas ir kita.
Kaltininkų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn parodo valstybės gebėjimą užtikrinti žmogaus teises. Jeigu valstybė nesugeba užtikrinti tinkamo baudžiamojo proceso ir nuteisti kaltininko, tai gali pažeisti žmogaus teises.
Baudžiamoji atsakomybė ir žmogaus teisės
Teisė į gyvybę ir draudimas kankinti, nežmoniškai ar žeminančiai elgtis
Efektyvus baudžiamasis procesas ir kaltininkų traukimas atsakomybėn užtikrina valstybės įsipareigojimų saugoti nukentėjusiųjų teises ir sustabdyti žmogaus teisių pažeidimus. Jeigu atsakingos institucijos nesugeba apsaugoti nukentėjusiojo tinkamai ištiriant neapykantos atvejus, traukiant atsakomybėn ir teisiant (esant pagrindui – nuteisiant) kaltininką, tai gali lemti teisės į gyvybę, draudimo kankinti, nežmoniškai ar žeminančiai elgtis pažeidimą.
Diskriminacijos draudimas
Neapykantos nusikaltimai gali būti laikomi ekstremalia diskriminacijos forma. Valstybės nesugebėjimas reaguoti į neapykantos nusikaltimus su atitinkamu kruopštumu gali lemti diskriminacijos draudimo pažeidimą kartu su kitų žmogaus teisių pažeidimais.
Teisė į teisingą teismą
Jei valstybės institucijos, tiriančios neapykantos nusikaltimą, arba teismai nesilaiko procedūrų, nustatytų teisės aktuose, arba teismo procesas užtrunka per ilgai, tai gali pažeisti teisę į teisingą teismą.
Kaltininko žmogaus teisės taip pat daugiausia yra susijusios su teise į teisingą teismą.
Apie šį skyrių
Šis Gido skyrius paaiškina kurios nusikalstamos veikos gali būti laikomos neapykantos nusikaltimais ir kaip kaltininkas patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.