Sunkiausiais atvejais, neapykantos nusikaltimai bus laikomi nusikalstamomis veikomis. Kai asmeniui yra pareiškiami kaltinimai baudžiamajame procese, jis vadinamas „kaltinamuoju“, šie kaltinimai nagrinėjami baudžiamojo proceso metu.
Sunkinančios aplinkybės
Lietuvoje Baudžiamasis kodeksas įtvirtina, kad bet kuri nusikalstama veika, padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, yra laikoma padaryta sunkinančiomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad asmuo bus kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, pvz., nužudymu, sveikatos sutrikdymu, turto sunaikinimu, tačiau teismas, teismo proceso metu ir priimdamas nuosprendį, turėtų atsižvelgti į sunkinančias aplinkybes (neapykantos motyvą).
Skaitykite daugiau apie teisę į teisingą teismą baudžiamajame procese.
Neapykantos kalba
Nors ne visi neapykantos kalbos atvejai gali būti laikomi neapykantos nusikaltimais, abu turi panašių bruožų. Svarbiausias jų – neapykantos motyvas, nukreiptas prieš individus ar grupes, remiantis tam tikrais jų bruožais. Baudžiamasis kodeksas išskiria neapykantos kalbą kaip atskirą ir unikalią nusikalstamą veiką, tuo neapykantos kalba skiriasi nuo sunkinančių aplinkybių. Bendrąja prasme, sunkinančios aplinkybės gali būti taikomos bet kuriai nusikalstamai veikai, įtvirtintai Baudžiamajame kodekse. Kad veika būtų laikoma neapykantos kalba, ji turi atitikti įstatyme įtvirtintus neapykantos kalbos bruožus.
Skaitykite daugiau apie neapykantos kalbą bei skirtumus tarp neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos.