Kaip atpažinti prekybą žmonėmis

Dažnai nukentėję neatpažįsta, kad pateko į prekybą žmonėmis, kol jų padėtis tampa itin sunki. Todėl svarbu atpažinti prekybą žmonėmis, kad nebūtumėte įtraukti į prekybą arba galėtumėte padėti nukentėjusiems.

Kokie elementai sudaro prekybą žmonėmis?

Prekyba žmonėmis yra žmonių išnaudojimo būdas juos parduodant, perkant ir (ar) mainantis žmonėmis, tarsi jie būtų prekės. Paprastai tai apima asmenų verbavimą, gabenimą, perdavimą, saugojimą ir (ar) priėmimą, įskaitant keitimąsi arba perleidimą bei asmenų kontrolę.

pavyzdys Kontrolė gali apimti fizinį judėjimo ribojimą arba atsisakymą grąžinti asmens tapatybės dokumentus.

Prekybos žmonėmis imamasi siekiant išnaudoti nukentėjusius pelnui. Išnaudojimas gali apimti prostituciją ar kitą seksualinio išnaudojimo formą, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją, išnaudojimą nusikalstamoms veikoms, prekybai organams ir kita.

pavyzdys Jei jūsų darbdavys jus praktiškai pavergia versdamas dirbti be laisvo laiko ir neleidžia išeiti iš patalpų, galimai tapote nukentėjusiu nuo prekybos žmonėmis.

pavyzdys Jei darbdavys atsisako išmokėti jums praėjusio mėnesio atlyginimą arba nesuteikia jums atostogų, tai gali būti darbuotojo teisių pažeidimas. Tačiau tai paprastai nėra prekybos žmonėmis požymiai, nes jūsų darbdavys nebando jūsų kontroliuoti.

Kaip žmonės tampa nukentėjusiais?

Prekeiviai žmonėmis gali naudoti įvairias prievartos ir apgaulės priemones, kad įgytų galią kito žmogaus atžvilgiu. Pagrobimas, jėgos panaudojimas, piktnaudžiavimas valdžia ar nukentėjusio pažeidžiamumu – visa tai gali būti prekybos žmonėmis požymiai.

pavyzdys Prekeiviai žmonėmis gali pasitelkti apsimestines įdarbinimo agentūras, žadančias puikias darbo galimybes, kad apgautų žmones.

Fiziškai agresyvus verbavimas Lietuvoje nėra dažnas. Įdarbinimo praktika gali atrodyti draugiška. Tačiau jie priskiriami emocinei prievartai ir manipuliacijai, jei išnaudojami keli pažeidžiami nukentėjusio bruožai. Daugelis nukentėjusių galėjo būti apgauti pažadais apie geresnį gyvenimą, bet vėliau susidūrė su smurtu ir prievarta.

pavyzdys Moteriai pasiūlomas barmenės darbas kitoje valstybėje, bet kai ji atvyksta į paskirties šalį, jai pranešama, kad barmenės darbo vietos realiai nėra. Jai sakoma, kad ji turi dirbti viešnamyje ir šeimininkai ją sumuš, jei ji nepadarys taip, kaip sakoma. Tai prekyba žmonėmis.

Nukentėjusio sutikimas su veiksmais gali būti nereikšmingas nustatant, ar tam tikra veikla yra prekyba žmonėmis.

pavyzdys Moteriai sunku mokėti nuomą ir ji nusprendžia užsidirbti papildomai užsiimdama prostitucija, nes to reikalauja partneris. Nors ji „sutiko“ užsiimti prostitucija, jos pažeidžiamumu buvo pasinaudota. Todėl tokie jos partnerio veiksmai patenka į prekybos žmonėmis sampratą.

Kas gali nukentėti nuo prekybos žmonėmis?

Bet kas gali nukentėti nuo prekybos žmonėmis. Didesnė rizika nukentėti egzistuoja, kai žmonės yra pažeidžiamoje situacijoje, pavyzdžiui, santykiniame skurde, piktnaudžiauja narkotikais ir alkoholiu, gyvena sunkiomis buities sąlygomis. Prekyba žmonėmis dažnai laikoma smurto prieš moteris ir vaikus forma, nes jie sudaro daugiausiai nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis.

Lietuvos teisė

Baudžiamasis kodeksas apima įvairias prekybos žmonėmis formas, įskaitant pardavimą, pirkimą, kitokį perleidimą ar įgijimą, verbavimą, gabenimą ar laikymą nelaisvėje panaudojant smurtą ar grasinimus arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba priimant ar sumokant pinigus. Prekyba žmonėmis užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Šaltiniai

Paskutinį kartą atnaujinta 25/08/2024