Vaikai, nukentėję nuo prekybos žmonėmis, turi tam tikras teises, kurios skiriasi nuo pilnamečių nukentėjusiųjų teisių.
Atstovavimas
Kitaip nei suaugusieji, vaikai, nukentėję nuo prekybos žmonėmis, negali įgyvendinti savo teisių baudžiamojo proceso metu patys, o tik per atstovą. Nukentėjusiam vaikui gali atstovauti vienas iš šių asmenų:
- motina, tėvas ar globėjas
- vienas iš senelių, pilnamečiai brolis ar sesuo (jei nepilnametis su jais gyveno ir atitinkamas asmuo juo rūpinasi)
- vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas
Sprendimą dėl atstovavimo vaikui ir asmens, galinčio būti vaiko atstovu, priima baudžiamąjį procesui vadovaujantis asmuo.
Vaiko teisės
Be Baudžiamojo proceso kodekse numatytų teisių, vaikui, nukentėjusiam nuo prekybos žmonėmis, turi būti suteikta nemokama neatidėliotina pagalba, kad vaikas atgautų fizinę ir psichinę sveikatą bei vėl integruotųsi į visuomenę. Toks gydymas ir reintegracija turi vykti vaiko sveikatai, savigarbai ir garbei palankioje aplinkoje, atidžiai saugant intymias vaiko paslaptis.
Baudžiamojo proceso metu taikomos bendrosios nukentėjusių vaikų teisių apsaugos taisyklės. Nukentėjusiam vaikui draudžiama:
- būti paliktam vienam, išskyrus atvejus, kai vaikas pats to nori ir toks pasirinkimas laikomas priimtinas psichologo, kuris specializuojasi darbe su vaikais, patyrusiais smurtą
- būti paliktam be psichologinės ar kitos pagalbos
- susitikti su smurtautoju, kol vaikas nėra tam psichologiškai pasiruošęs
- kad vaikas patirtų bet kokią prievartą išgaunant informaciją ar dėl kitų priežasčių
Visi su vaikais susiję sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
Be atstovavimo klausimo, nukentėjusysis vaikas turi tokias pačias teises, kaip ir pilnamečiai nukentėjusieji, pateikti prašymą policijai dėl baudžiamojo proceso pradžios, būti pripažintam nukentėjusiuoju ir gauti reikiamas garantijas bei apsaugą, taip pat gauti kompensaciją dėl patirtos žalos.