Nepaprastosios situacijos ir nuostata, leidžianti nukrypti nuo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, nereiškia, kad valstybė gali apriboti žmogaus teises taip, kaip nori. Yra keletas griežtų teisinių apribojimų ir apsaugos priemonių, kurių valstybės turi laikytis, kad nukrypti leidžianti nuostata ir reaguojant į ekstremalią situaciją priimtos priemonės galiotų.
Nepaprastoji padėtis nereiškia, kad vyriausybės gali visiškai laisvai taikyti bet kokius apribojimus. Valstybės valdžios institucijos vis tiek privalo laikytis nacionalinės ir tarptautinės teisės, o tai reiškia, kad visi teisių apribojimai turi būti pagrįsti įstatymais ir negali būti savavališki. Visos nukrypti leidžiančios nuostatos turi būti būtinos reaguojant į nepaprastąją padėtį ir proporcingos. Nuo kai kurių teisių apskritai negalima nukrypti, o jas užtikrinant visada reikia laikytis tų pačių atsargumo standartų, nepriklausomai nuo to, ar valstybė susiduria su nepaprastąja padėtimi.